Patarimai

Žemdirbiai, kurie jau daug metų naudoja ARVI FERTIS kompleksines trąšas įvairių augalų tręšimui, įsitikino, kad naudojant jas pagal paskirtį ir rekomenduojamas normas, galima gauti gausų derlių ir aukščiausius kokybės parametrus. Laikantis mūsų ekspertų rekomendacijų, trąšų poreikis augalams apskaičiuojamas pagal planuojamą derlingumą, atsižvelgiant į dirvožemio savybes, su derliumi išnešamų maisto medžiagų kiekį bei ūkio technines galimybes.

ARVI FERTIS gaminamų kompleksinių trąšų išskirtinumas – tai aukštas agronominis efektyvumas, nes:

  • trąšos specializuotos ir subalansuotos pagal išskirtinius atskirų augalų poreikius, todėl užtikrina didesnį ir stabilesnį derliaus priedą;
  • trąšos yra be nitratų, todėl užtikrinamas sveikesnis ir kokybiškesnis derlius bei neteršiamas gruntinis vanduo;
  • trąšos gerina arba atstato dirvožemio pagrindines savybes, nes papildomos  biologiniais priedais, stimuliuojančiais augalų fermentinę veiklą, sumažinant maisto medžiagų praradimo  nuostolius (ypač azoto);
  • dėl trąšų sudėtyje esančių pagrindinių ir antrinių makroelementų bei mikroelementų sinergijos, specialios Steam granulation gamybos technologijos užtikrinančios greitą granulių tirpstamumą bei dviejų azoto formų (viena greito, kita ilgesnio veikimo) užtikrinamas geresnis ir efektyvesnis maistinių elementų įsavinimas.

Naujovė: biologizuotos trąšos didina augalininkystės efektyvumą

Daugelį metų pasaulio agrochemikai gilinasi į augalų mineralinę mitybą. Išbandyta ir sukurta įvairiausių augalų tręšimo schemų. Seniai pripažinta, kad be trąšų, o ypatingai mineralinių, neįmanoma ekonomiškai efektyvi žemdirbystė. Įvairiose tarptautinėse konferencijose agrochemijos specialistai teigia, kad ne mažiau 50 proc. augalų derlingumo potencialo nulemia trąšos, tačiau ir ateityje svarbiausiu veiksniu, ribojančiu augalų derlingumą, išliks dirvožemio derlumas. Svarbiausias trąšų gamintojų ir žemdirbių uždavinys – išsaugoti ir didinti dirvožemio derlumą ir pasiekti maksimalų vietos sąlygomis lauko augalų produktyvumą. Arvi fertis remiasi agrochemijos  mokslininkų rekomendacijomis ir žemdirbiams siūlo racionaliai naudoti trąšas, tai yra išberti tiek trąšų, kiek reikia mitybos elementų planuojamam aukštos kokybės derliui neleidžiant blogėti dirvožemio savybėms ir neužteršiant aplinkos. Tačiau tai pasiekiama taikant moksliniais tyrimais pagrįstas augalų tręšimo technologijas, kai trąšų normos optimizuojamos kiekvienam ūkiui ar net laukui, atsižvelgiant į aplinkos veiksnius ir ekologinius apribojimus. Įmonės technologai, remdamiesi moksliniais tyrimais, analizuoja fiziologinius procesus, vykstančius augaluose, bei mikrobiologinius procesus, vykstančius dirvožemyje, ir kuria trąšų formules, labiausiai atitinkančias augalų ir dirvožemio reikalavimus. Gamindami trąšas Arvi fertis specialistai pirmiausiai siekia maksimalaus trąšų efektyvumo. Šiandieninė trąšų pramonė pagamina milijonus tonų trąšų, tačiau tik dalis jų pilnai atitinka agrocheminius augalininkystės poreikius. Kokios trąšos dažniausiai siūlomos rinkoje? Tai trąšos, kur nesubalansuotas svarbiausių mitybos elementų santykis. Žemdirbiai dažnai pasiduoda įkalbinėjimams įsigyti tuometiniu kainos atžvilgiu pigesnes trąšas, bet praranda galimybę patenkinti augalų ir dirvožemio poreikius. Analizuojant esamas rinkoje standartines trąšas, ypatingai pastaruoju metu populiarias pagrindinių maisto elementų santykiu 1:1:1, pastebimas jų nepakankamas agrocheminis efektyvumas, siekiantis vos 25 – 30 proc., o tai atspindi didelius nuostolius ir neigiamą įtaką aplinkai bei didelius ekonominius ūkių nuostolius. Dėl to Arvi fertis įmonės agrochemikai ir technologai, dirbdami kartu su KTU, ASU, LAMMC mokslininkais,  didina trąšų efektyvumą, modifikuodami chemines ir fizines trąšų savybes. Kartais nepakanka pagrindinių elementų derinių, reikalingos trąšos su tam tikrais mikroelementų ar biostimuliatorių deriniais. Žemdirbiai gilinasi ir klausia, kokias trąšas pasirinkti, kad būtų galima gauti maksimalų rezultatą su minimaliomis išlaidomis?

Pastaraisiais metais Arvi fertis sukūrė naujas trąšų formas, kurių efektyvumas siekia 90 proc. ir daugiau. Po keletą metų užtrukusių mokslinių ir gamybinių bandymų, sukurtos biologiškai aktyvios trąšos, pasižyminčios augalų ir dirvožemio mikrofloros stimuliacinėmis savybėmis. Naujos kartos trąšos pasižymi teigiamu poveikiu dirvožemiui, naudojant šias trąšas dirvožemyje kaupiasi biologinis azotas ir daugėja augalams prieinamo fosforo. Biologizuotos trąšos turi savybę slopinti patogenus dirvoje, tai labai svarbu atsėliuojamuose kviečių ar cukrinių runkelių pasėliuose. Naudojant šias trąšas, augalininkystės produkcijoje ir dirvožemyje nesikaupia nitratai. Įmonės specialistai įsitikinę, kad naujos kartos trąšos padės esmingai padidinti augalininkystės produkcijos ekonominį efektyvumą.

          Žemdirbiai žino, kad Arvi fertis kompleksinių trąšų granulės išsiskiria puikiomis mechaninėmis savybėmis, nepraranda agrocheminių savybių sandėliuojant, jos tinka lokaliam tręšimui. Šio sezono naujiena – ultralokaliniam tręšimui sukurtos trąšos mikrogranulėse. Jos skirtos žieminių ir vasarinių javų, rapsų, kukurūzų, cukrinių runkelių, bulvių bei daržovių tręšimui kartu su sėklomis jas įterpiant su specialiais sėjamųjų mašinų mikrodozatoriais įterpiant granulytes 0,5-1cm atstumu nuo sėklų. Tokiu būdu besivystanti augalų šakniaplaukių sistema greičiau įsisavina su mikrogranulėmis įterptas maisto medžiagas bei įgalina augalus greičiau augti ir vystytis. Naudodami šias trąšas žemdirbiai sutaupys ne tik lėšų, bet ir laiko, nes startinė tręšimo norma siekia vos 20-30kg/ha.

Žiemkenčių sėjos ir tręšimo rekomendacijos

   Lengvesnėse dirvose sėjami  kvietrugiai, rugiai, o našesnėse – daugiau  priežiūros reikalaujantys žieminiai kviečiai. Žieminiai kviečiai – labiausiai paplitę ir bene vertingiausi augalai, užtikrinantys ūkio ekonominį stabilumą. Žieminiai kviečiai populiarūs dėl to, kad jų panaudojimas labai universalus ir galima auginti skirtinguose regionuose. Taip pat ūkininkai vertina didesnį žieminių kviečių produktyvumo potencialą, lyginant su vasariniais, nes geba gerai išnaudoti rudens ir pavasario drėgmę. Tačiau žieminiai kviečiai gana reiklūs dirvos derlumui, nes su derliumi išneša nemažai maisto medžiagų. Antai su 7,0 t/ha grūdų derlingumui augalai sunaudoja apie 150 kg azoto, 54 kg fosforo ir 70 kg kalio. Ūkininkai, nusprendę atsikratyti šiaudų, dar praranda apie 54 kg azoto, 20 kg fosforo ir 80 kg kalio. Susidaro nemenki kiekiai maisto medžiagų, iškeliaujančių iš dirvos. Dėl to nuolat primename žemdirbiams, kad paliktų šiaudus lauke ir inicijuotų jų destrukciją biologiniais preparatais. Žemdirbiai jau seniai įsitikino, kad tik pasirinkus tinkamą mūsų sąlygoms veislę, tinkamai ir laiku panaudojus augalų apsaugos priemones, o svarbiausia, patręšus pagal dirvožemio tyrimų rezultatus ir planuojamą derlių, galima tikėtis ir geresnio peržiemojimo ir geresnio žiemkenčių derlingumo. Žemdirbiams prieš sėją renkantis trąšas apsispręsti nelengva, nes šiuo metu rinkoje yra labai didelė trąšų pasiūla, tačiau kokybiškų trąšų nedaug.

Arvi fertis žemdirbiams rekomenduoja  trąšas, atsižvelgdami į regiono, kuriame jos naudojamos dirvožemių specifiką, tai yra jų turtingumą fosforu bei kaliu, rūgštingumą bei humusingumą. Atlikus tiksliuosius mokslinius eksperimentus ir stebėjimus ūkiuose, specialistai ir konsultantai nustatė, kad naudojant netgi sumažintas Arvi fertis trąšų normas, jų efektyvumas žieminių kviečių vystymuisi krūmijimosi tarpsniu buvo didesnis, lyginant su didesnėmis kontrolei pasirinktų trąšų su mažesniu fosforo tirpumu trąšų formomis. Beriant tokias pat Arvi fertis  ir kontrolei pasirinktų trąšų normas, specialistai pastebėjo, kad žalia augalų masė krūmijimosi tarpsniu praktiškai nesiskiria,  esminių skirtumų nebuvo ir įvertinus sausųjų medžiagų kiekį. Pirmieji įmonės gaminamų trąšų pranašumai nustatyti įvertinus produktyvųjį krūmijimąsi. Naudojant minimalias trąšų normas, tręšiant Arvi fertis trąšomis, produktyvių stiebų nustatyta 60 proc. daugiau, lyginant su kontrolinėmis trąšomis, o tręšiant vidutine kontrolinių trąšų norma ir minimalia Arvi fertis trąšų norma, produktyvių stiebų buvo 53 proc. daugiau. Įvertinus žieminių kviečių derliaus struktūros elementų dinamiką, mokslininkai nustatė, kad naudojant minimalias trąšų normas, varpučių skaičius varpose buvo 4 proc. didesnis naudojant Arvi fertis trąšas. Atlikus skaičiavimus, buvo netikėta tai, kad padidinus kontrolinių trąšų normą, o Arvi fertis palikus minimalią, varpučių skaičius buvo 11 proc. didesnis naudojant Arvi fertis trąšas. Grūdų skaičius varpose taip pat buvo didesnis 5 – 9 proc. naudojant Arvi fertis trąšas. Šie atvejai iliustruoja įmonės gaminamų trąšų efektyvumą. Ūkininkai ir įmonės specialistai labiausiai laukė grūdų derlingumo rodiklių. Nuėmus derlių paaiškėjo, kad  naudojant minimalią Arvi fertis  trąšų normą grūdų derlingumas buvo 20 proc. didesnis, lyginant su tokia pat kontrolinių trąšų norma. Net padidinus kontrolinių trąšų normą, derlingumas buvo 17 proc. didesnis naudojant minimalią Arvi fertis trąšų normą. Rezultatai nustebino, tačiau viskas atsistojo į savas vietas ištyrus augalų cheminę sudėtį. Paaiškėjo, kad naudojamų Arvi fertis trąšų efektyvumas gerokai didesnis, lyginant su kontrolėje naudotų trąšų efektyvumu. Pilnosios brandos metu augaluose maisto medžiagų N:P2O5:K2O santykis nustatytas 1,0:0,4:1,2. Kituose atvejuose nustatytas aiškus azoto, fosforo ir kalio deficitas augaluose ir svarbiausia, kad deficitas atsiranda nuo pirmųjų augimo tarpsnių. Ūkininkų praktinė patirtis parodė, kad UAB Arvi fertis technologai ir mokslininkai ne veltui dirbo kurdami trąšų formules, labiausiai atitinkančias augalų fiziologinius reikalavimus, o pasirinkta kompleksinių trąšų gamybos technologija įgalino gaminti greitai įsavinamų kompleksinių trąšų formas.

Tręšimo rekomendacijos rapsų augintojams

  Žemdirbiai domisi kaip pagerinti žieminių rapsų auginimą, o ypač tręšimą, atsižvelgiant į šio augalo ypatumus. Klausimai neatsitiktiniai, nes rapsai reiklūs aprūpinimui maisto medžiagomis. Mineralinės trąšos rapsams – vienas svarbiausių veiksnių formuojant augalų produktyvumą. Vienai tonai derliaus suformuoti sunaudoja 50 – 60 kg azoto, 25 – 30 kg fosforo ir apie 50 – 60 kg kalio. Tai praktiškai 2 kartus daugiau nei sunaudoja migliniai javai. Dažnai girdime, kad ūkininkai ieško produktyvių veislių. Tada mes paklausiame, ar bus sudarytos palankios sąlygos veislės produktyvumo realizavimui? Daugiausiai maisto medžiagų rapsams reikia butonizacijos – žydėjimo tarpsniu. Racionali augalų mityba turėtų užtikrinti 3 – 4 t/ha rapsų derlingumą, tačiau svarbus vaidmuo tenka ir dirvožemio savybėms. Jei ūkyje dirvožemiai neprižiūrimi, nesirūpinama jų gyvybingumu ir derlumo palaikymu, tikėtis teigiamo rezultato neverta.

Arvi fertis gamina ir rekomenduoja jau eilę metų išbandytas ir specialiai subalansuotas rapsų mitybai kompleksines trąšas. Kadangi rapsai ypač reiklūs azotui, trūkstant šio elemento, augalų lapai pasidaro šviesiai žali, o vėliau pagelsta ir nukrenta. Azoto rudenį rapsams reikia nedaug, atsižvelgiant į sėjos laiką ir dirvožemio struktūrą. Dėl to įmonė gamina sudėtis rapsams su mažesniu azoto kiekiu. Pasitaikančios rekomendacijos rudenį rapsus tręšti trąšomis, NPK santykiu 1:1:1,  neracionalios, nes didesnis azoto kiekis gali mažinti augalų žiemkentiškumą. Fosforo kiekis gaminamose trąšose padidintas neatsitiktinai. Fosforas būtinas stipriai šaknų sistemai suformuoti. Trūkstant fosforo, pradiniame augimo tarpsnyje, sutrinka fiziologiniai procesai augale ir sulėtėja augimas. Augalų lapai pasidaro tamsiai žali, o vėliau lapų kraštai įgauna rožinį atspalvį. Augalų poreikis fosforui kinta vegetacijos eigoje. Nuo sudygimo iki rozetės tarpsnio augalai fosforo sunaudoja apie 10 proc., o nuo vegetacijos pradžios pavasarį iki žydėjimo pabaigos – 70 proc. reikiamo kiekio. Likusi dalis fosforo sunaudojama iki brandos. Trąšose esantis kalis reikalingas augalų atsparumui užtikrinti nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Trūkstant kalio, augalų lapai pirmiausiai susiraukšlėja, pasidaro raudonai rudi, vėliau lapų kraštai ir lapų galai pagelsta. Kalio labiausiai reikia augalams nuo vegetacijos pradžios pavasarį iki žydėjimo pabaigos. Rudenį augalai sunaudoja apie 20 proc. kalio nuo bendro poreikio.

Arvi fertis specialistai, atsižvelgdami į augalų fiziologinius poreikius, augintojams siūlo keletą trąšų naudojimo variantų. Įvertinus paskutinių metų vidutinį rapso derlingumą ūkyje, visą planuojamą trąšų normą galima išberti prieš pagrindinį žemės dirbimą, geriausiai tiktų trąšos NPK 5-15-25+S arba NPK 4-12-32+S+Mg. Kitas variantas – prieš sėją išberti 100 – 200 kg/ha minėtų trąšų, o su sėklomis lokaliai įterpti startines trąšas mikrogranulėse, o pavasarį, įvertinus augalų būklę, išberti NPK 17-10-14+S. Taip pat galima įterpti su sėklomis startines trąšas mikrogranulėse, o pavasarį išberti NPK 17-6-11+Mg+S arba NPK 18-8-8+S. Inovatyviems ūkininkams įmonės specialistai rekomenduoja biologizuotas trąšas. Tręšiant trąšomis, praturtintomis mikroorganizmais, huminėmis bei fulvo rūgštimis, didinamas trąšų efektyvumas ir kartu gerinamos dirvožemių savybės bei maistinių elementų įsavinimas.

Daug kalbame apie fosforo ir kalio reikšmę neatsitiktinai. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad tręšiant tik azoto trąšomis nepasiekiamas norimas augalų produktyvumas. Vidutiniai trijų metų bandymų, atliktų A. Stulginskio Universitete, duomenys rodo, kad nepatręšus PK trąšomis ir patręšus N90, rapsų sėklų derlingumas buvo 99 proc. mažesnis,  lyginant su tręšimu P80K120. Šiame PK trąšų fone padidinus azoto normą iki N130-170 sėklų derlingumas padidėjo 106 proc., lyginant su P0K0.

Trąšos – geriausias būdas padidinti augalininkystės verslo pelningumą. Tai įrodo ir bandymų duomenys. „Atėmus“ iš augalų trąšas, sėklų derlingumas vidutiniškai sumažėja 60 proc., tuo tarpu be fungicidų – vidutiniškai 8 – 11 proc.

Šiandieninės rapsų auginimo technologijos turi būti paremtos ne tik trąšų naudojimo intensyvumu, bet kompleksinių technologijų diegimu.

Žieminių kviečių tręšimo ypatumai

   Pažangūs žemdirbiai stengiasi rinktis intensyvias, derlingas ir atsparias šalčiams žieminių kviečių veisles, tačiau kartais neįvertina, kad produktyvios veislės pilnai atsiskleidžia tik optimaliai subalansavus mitybos elementus. Dėl to agrochemijos specialistai pastebi, kad daugeliu atvejų žemdirbių ūkiuose augalų derlingumas didėja lėčiau nei prognozuojama, o dažnai pastebimi atvejai, kad derlingumas nekinta. Ūkininkams kartais dėl žinių stokos būna sudėtinga pilnai išnaudoti naujų veislių derlingumo potencialą. Kartais atotrūkis tarp veislės potencialo ir faktinio derlingumo didėja. Pasak Stulginskio Universiteto doc. dr. Vytauto Liako, lieka  atsakyti į klausimą, ar tai vyksta dėl klimato kaitos, ar pasėlių produktyvumo valdymo? Trąšų formų ir normų žieminiams kviečiams parinkimas  užima ypatingai svarbią vietą auginimo technologijoje. Augalų produktyvumas ir derliaus kokybė tiesiogiai koreliuoja su augalų aprūpinimu mitybos elementais per visą vegetacijos laikotarpį. Nustatyta, kad tonai derliaus suformuoti žieminiai kviečiai sunaudoja apie 32 kg azoto, 11 kg fosforo ir apie 22 kg kalio   ir mažesnius kiekius antrinių makroelementų ir mikroelementų . Eksperimentų duomenys rodo, kad dirvožemyje tokio kiekio augalams prieinamų elementų praktiškai nėra, dėl to geriausia naudoti mineralines trąšas. Efektyviausia, kai patenkinamas augalų poreikis visiems elementams. Reikia prisiminti, kad derlingumas priklauso nuo vieno ribojančio veiksnio – mažiausio kiekio augalams prieinamoje formoje esančio elemento. Agrochemikai seniai nustatė, kad nesuderintas azoto, fosforo ir kalio santykis mažina augalų produktyvumą, gali padidėti užsikrėtimo ligomis tikimybė, blogėja produkcijos kokybė.

Arvi fertis siūlo labai platų ir žemdirbiams jau gana gerai žinomą kompleksinių trąšų žieminiams kviečiams asortimentą. Šių metų naujovė – startinės trąšos 1-2mm mikrogranulėse, įterpiamos su specialiais mikrodozatoriais ypač arti sėjamų kviečių sėklų. Jos spartina šaknų sistemos augimą ir greitesnį augalų vystymąsi, nes maisto medžiagos augalui tampa prieinamos ypatingai greitai. Tai trąšos inovatyviems, savo ūkio  dirvožemiu besirūpinantiems ir taupantiems žemdirbiams. Kodėl? Pažangiuose ūkiuose dažniausiai dirvožemiai būna pakankamai derlingi. Jei dirvožemyje randama P2O5 ir K2O daugiau nei 150 – 170 mg/kg, rekomenduojame rudenį lokaliai įterpti mikrogranulių  trąšas, išberiant 20-30 kg/ha normą, o įvertinus augalų būklę pavasarį ir pasitarus su konsultantais išberti NPK trąšas. Mažiau derlingose dirvose rekomenduojame išberti dalį planuojamos normos NPK trąšų, o lokaliai sėjos metu įterpti mikrogranulių trąšas. Tradiciniam lokaliam įterpimui tinka visos įprastinės „Arvi fertis“ rudeninės kompleksinių trąšų sudėtys, tame tarpe ir biologizuotos trąšos (praturtintos mikroorganizmais arba huminėm bei fulvo rūgštimis). Tręšimo variantų yra labai daug. Pasirinkusiems tradicines tręšimo technologijas rekomenduojame trąšas išberti prieš pagrindinį žemės dirbimą, ypač jei naudojama supaprastinta žemės dirbimo technologija. Daugelio kultivatorių noragėliai dirvą maišo iki 20 cm gylio ir tolygiai paskirsto trąšas. Mažiau derlingose dirvose ypač svarbu trąšas išberti rudenį, nes pagerėja augalų pasiruošimas žiemai. Daugiamečiais moksliniais  tyrimais nustatyta, kad išbėrus P60-100 K100-150 žieminiai kviečiai geriau krūmijosi, lyginant su tręštais minimalia trąšų norma P20-60 K30-90, gausiau patręšus peržiemojo daugiau kaip 55 proc. augalų, o taupant – iki 45 proc. Nežiūrint kitų derliaus struktūros elementų, derlingumas gausiau tręštuose plotuose siekė 5,5 – 7,5 t/ha, o sumažinus trąšų normą – 3,5 – 4,5 t/ha.

 Arvi fertis žemdirbiams rekomenduoja įvairiausias rudenines kompleksinių trąšų sudėtis, o žemdirbių pasirinkimas priklauso nuo dirvožemio savybių, žieminių kviečių priešsėlio, veislės, tręšimo būdo ir kitų veiksnių, todėl prieš apsisprendžiant, geriausia pasitarti su įmonės specialistais. Viršnorminis tręšimas, nepagrįstas augalo fiziologiniais poreikiais, slopina dirvožemio biologinį aktyvumą, rūgština bei blogina dirvožemio struktūrą, todėl norint išvengti minėtų klaidų, reikia pasirinkti tinkamiausias trąšų formas ir normas, nes tik tuomet sudaromos palankiausios sąlygos jų geriausiam panaudojimui ir būsimam derliui.

Žieminių rapsų tręšimas rudenį

    Kiekvienas žemdirbys supranta, kad siekiant optimalaus derlingumo vietos sąlygomis, augalais reikia pradėti rūpintis nuo pat pradžių. Optimaliai išsivysčiusiais ir pasiruošusiais žiemojimui laikomi 8 – 12 lapų turintys augalai su žemai prie žemės prigludusia rozete, giliai į dirvą įsiskverbusiomis šaknimis su 10 mm storio šaknies kakleliu. Tokius augalus nesunku suformuoti tinkamai paruošus dirvą, pasirinkus žiemkentišką veislę, pasėjus optimaliu laiku ir išsėjus reikiamą vietos sąlygomis sėklų normą.

Labai svarbus vaidmuo tenka trąšoms, nes tai vienas svarbiausių veiksnių formuojant maksimalų vietos sąlygomis augalų produktyvumą. Rapsai reikalauja pakankamo maisto medžiagų kiekio, vienai tonai derliaus sunaudoja apie 60 kg azoto, 24  fosforo, 50 kg kalio, 10 – 15 kg magnio, 16 – 40 kg sieros. Savaime suprantama, trąšų norma parenkama pagal dirvožemių turtingumą, planuojamą gauti derlingumą, priešsėlius ir augalų sėjos laiką. Sėjant optimaliu laiku aukšto derlingumo dirvožemiuose,  azotu tręšti reikia saikingai, o mažesnio derlumo dirvose ir vėlinant sėją, rekomenduojama rudenį išberti apie 25 proc. numatytos azoto normos. Azoto norma dar koreguojama, atsižvelgiant į biologinių preparatų naudojimą, nes  naudojant dirvožemio gerintojus trąšų norma gali būti mažinama. Tokia galimybė sudaroma naudojant biologiškai aktyvias Arvi fertis trąšas (trąšos su biologiniais priedais – mikroorganizmais, huminėmis ir fulvo rūgštimis).

Dažnai didžiausia problema tampa, kai ūkininkai  pradeda taupyti fosforo trąšų sąskaita. Azoto atiduodama 5 t/ha derlingumui, o fosforo ir kalio išberiama 2,5 – 3,0 t/ha derlingumui. Mokslininkai nustatė, kad fosforas reikalingas sėkmingam rapsų šaknų ir sėklų derliaus formavimuisi. Fosforo rapsai daugiausiai ir sunaudoja rudenį. Kalis didina augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, didina atsparumą šalčiams. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad atidavus pakankamai kalio augalai darosi atsparesni ligoms bei kenkėjams ir išskiria daugiau nektaro.  Arvi fertis trąšos, skirtos rapsų tręšimui, subalansuotos atsižvelgiant į augalų mitybos ypatumus. NPK 5 – 15 – 25+S, NPK 8 – 20 – 30+S+Zn kompleksinės trąšos dažniausiai išberiamos prieš pagrindinį žemės dirbimą arba ruošiant dirvą sėjai. Labai kruopštūs ūkininkai šias trąšas išberia žieminiuose kviečiuose jiems išplaukėjus, kad maisto medžiagos įeitų į dirvos tirpalą ir rapsai maksimaliai jas išnaudotų.

Įmonės gaminamose trąšose maisto medžiagos ir jų balansas parinkti taip, kad fosforas užtikrintų stiprios šaknų sistemos vystymąsi, didintų augalų atsparumą nepalankiomis žiemos sąlygomis. Kalis dalyvauja formuojant sėklų kiekį ankštarose ir augale, didina 1000 sėklų masę ir sėklų riebalingumą. Ūkininkai mažiau fosforinguose dirvožemiuose, taupydami lėšas ir siekdami maksimalaus fosforo efektyvumo, gali rinktis trąšas, apdorotas fosforą atpalaiduojančiomis bakterijomis.

 Arvi fertis naujiena – startinės trąšos 1-2 mm mikrogranulėse. Jos skirtos žieminių ir vasarinių kviečių, rapsų, kukurūzų, cukrinių runkelių, bulvių ir daržovių lokaliam tręšimui, spartinčios šaknų sistemos augimą ir greitą augalų vystymąsi. Trąšos įterpiamos su mikrodozatoriais ypač arti sėklos (0,5 -1cm), todėl augalų šaknys maisto medžiagas gauna jau pačiame augimo starte, augalai auga tolygiai. Gerai paruoštos trąšų sudėtys ir jų žaliavos nesukelia neigiamos įtakos sėklų dygimui, didina augalų atsparumą stresams (žema temperatūra, patogenų plitimas, drėgmės stygius ar perteklius). Greitai tirpus fosforas, amonio azotas, siera, cinkas arti sėklų didina startinio tręšimo efektyvumą, todėl padidinama augalų sėklų dygimo energija, užtikrinamas greitesnis sudygimas ir optimalus augalų vystymasis. Turtinguose maisto medžiagomis dirvožemiuose, rudenį kartu su sėklomis užtenka įterpti 20 kg/ha startinių trąšų, o pavasarį tręšimą planuoti pagal augalų būklę. Taip pat trąšos mikrogranulėse pravers linkusiems taupyti augalų produktyvumo sąskaita ir naudojantiems trąšas, kuriose maisto medžiagų santykis 1:1:1. Tokias trąšas rekomenduojama išberti ruošiant dirvą, o mikrogranules kartu su sėklomis, tuomet bus pasiektas maksimalus rezultatas.

Mokslininkai rekomenduoja fosforą augalų tręšimui naudoti racionaliai

     Kuo išsiskiria Arvi fertis augalų tręšimo filosofija? Visų pirma, įmonėje gaminamos trąšos labiausiai atitinka įvairių augalų fiziologinius reikalavimus, nes galimas platus formulių pasirinkimas, tokiu būdu užtikrinant ir geresnį augalų pasiruošimą žiemojimui. Specialistai pataria atkreipti dėmesį į fosforo reikšmę, įvertinti fosforo įsavinimo augaluose mechanizmą ir jo įtaką metabolizmo procesams. Kartu su mokslininkais buvo ištirti morfologiniai, fiziologiniai, biocheminiai, molekuliniai ir net genetiniai augalų pokyčiai esant fosforo deficitui. Atsižvelgiant į tai, įmonės technologai kuria naujas ir tobulina esamas trąšų formules. Pastaruoju metu sukurtos ir praktikoje išbandytos trąšos su biologiniais priedais – mikroorganizmais bei huminėmis rūgštimis, taip pat sukurtos naujos startinės trąšos, skirtos įterpimui su sėkla lokaliniu būdu. Kodėl tiek dėmesio skiriama fosforo prieinamumui? Fosforas yra svarbiausia molekulių sudedamoji, dalyvaujanti energijos perdavime ląstelėse. Fosforas reguliuoja ir kontroliuoja svarbiausias fermentų reakcijas ir metabolizmo procesą. Daugelyje dirvožemių fosforas nejudrus ir yra sunkiai prieinamoje organinėje ar mineralinėje formoje. Dirvožemyje fosforo koncentracija žema ir jis yra vienas iš sunkiausiai įsavinamų makroelementų, dėl to jis dažnai tampa derlių ribojančiu veiksniu. Siekiant optimalaus augalų derlingumo, negalima ignoruoti fosforo. Augalų mitybos optimizavimui neužtenka padidinti fosforo trąšų normas, teigia specialistai. Arvi fertis specialistai dirba dvejomis kryptimis. Pirma – didina fosforo trąšų prieinamumą augalams. Viena iš tokių inovacijų – fosforą atpalaiduojančių bakterijų naudojimas trąšų granulių apdengimui. Antra – didina fosforo įsavinimo efektyvumą. Šie tyrimai siejami su augalų fiziologiniais, biocheminiais ir genetiniais aspektais, reguliuojančiais augalų poreikį fosforui. Daug kas pasakys, kad augalai evoliucijos eigoje prisitaikė prie sunkiai prieinamo fosforo. Tačiau moksliniuose straipsniuose randama duomenų, kad lauko augalai skirtingai reaguoja į fosforo deficitą, pakinta šaknų sistema, šaknys pradeda išskirti organines rūgštis, vyksta biocheminiai pokyčiai augaluose ir t.t. Tyrimais nustatyta, kad fosforas riboja augalų produktyvumą ir yra neatsinaujinantis elementas, dėl to fosforo trąšų efektyvumo didinimo problema yra prioritetinė įmonės tema. A. Stulginskio Universiteto mokslininkai nustatė, kad  netręšiant žieminių rapsų PK trąšomis, patręšus N90 ir N170, sėklų derlingumas padidėjo 44 proc. (0,62 t/ha). Patręšus P80 K120, skirtumas išaugo iki 66 proc. (1,8 t/ha) Apsimoka naudoti trąšas ar ne, turi nuspręsti ūkininkas, bet manome, kad geriausiai investuoti į trąšas, nes augalų apsaugos priemonės tik padeda išlaikyti suformuotą derlingumą, „alkaniems“ augalams vaistai nepadės. Mikroelementų reikšmė kiek didesnė, jie padeda įsavinti makroelementus, tačiau jei sukuriamas minimalus augalų produktyvumas, mažai pagelbės ir mikroelementai. Galima teigti, kad trąšos sukuria didžiausią pridedamąją vertę. Dėl to Arvi fertis turi paruošusi visą eilę trąšų formulių daugumai augalų poreikių. Berti vien fosforo trąšas būtų neracionalu, dėl to įmonės specialistai suderina svarbiausius augalams elementus pagal jų fiziologinius poreikius. Rekomenduojame prieš žieminių sėją išberti trąšas, pasirenkant vieną iš šių formulių – NPK 6-18-34+S, NPK 5-15-25+S, NPK 8-20-30+S+Zn, NPK 10-20-20+S, NPK 8-24-24+S,NPK 10-20-10+S. Šias trąšas žemdirbiai gali berti jau dabar kviečiuose, nes maisto medžiagos spės įeiti į dirvos tirpalą ir taip žemdirbiai  patys prisidės  prie trąšų efektyvumo didinimo.